Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

2018 10 02

Rugpjūtį „Verslo žiniose“ publikuotas straipsnis apie tai, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių darbuotojai teigia „neturintys poreikio nuotoliniam darbui“, paskatino giliau paanalizuoti, kodėl visame pasaulyje populiarėjantis lankstus darbo organizavimo stilius taip sunkiai skinasi kelia mūsų šalies valstybiniame sektoriuje. „Lean.lt“ vadovas Vidas Petraitis savo pasvarstymais pasidalino ekspertinėje publikacijoje.

Petraičio teigimu, daugeliu atvejų valstybinių organizacijų vadovai tiesiog nemoka organizuoti darbą nuotoliniu būdu, nežino, kaip įvertinti taip dirbančių kolegų indėlį, neturi įdiegę skaidrios darbo rezultatų monitoringo sistemos.

Dalinamės keliomis ištraukomis iš publikacijos „Verslo žiniose“:

  • „Žinant pasaulines tendencijas, kai sėkmingiausios korporacijos talentus vilioja lanksčiomis darbo sąlygomis ir moka įvertinti kiekvieno darbuotojo efektyvumą, kyla klausimų: kas nulemia, kad geidžiamiausiems darbdaviams visame pasaulyje konkuruojant lankstesnėmis darbo organizavimo sąlygomis, daugumai Lietuvos savivaldybių darbuotojų ši galimybė neatrodo patraukli? Ar visų darbuotojų veiklos pobūdis reikalauja privalomai atvykti į darbo vietą? Ar valstybinių įstaigų tarnautojai, siekdami nustatytų darbo tikslų, neturi poreikio lanksčiau planuoti darbo valandas, lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą?“
  • Darbdaviams nuotolinis darbo stilius leidžia greičiau gauti informaciją ir priimti sprendimus neatidėliojant, operatyviai pasinaudoti darbuotojų kompetencijomis, sutaupyti lėšų ir pelnyti darbuotojų lojalumą. Mažėja ir išlaidos transportui, paprasčiau užtikrinti darbo tęstinumą, net jei dalis darbuotojų yra išvykę į komandiruotes ar atostogauja.
  • Darbuotojams nuotolinio darbo galimybės teikia nemažai privalumų: tampa lengviau suderinti darbo ir asmeninius interesus, galima savaip susiplanuoti darbus ir sutaupyti laiko kelionėms į darbą. Lengvai negaluojant galima be vargo tęsti darbus iš namų ir pasveikti greičiau, nes būnant prastos savijautos nebūtina keliauti į ofisą ir rizikuoti susirgti sunkiau arba apkrėsti kolegas.
  • „Nors tiek darbdaviai, tiek darbuotojai gali įvardinti daug lankstaus darbo stiliaus privalumų, mano patirtis rodo, kad dirbti nuotoliniu būdu žmonės gali vengti dėl kitų priežasčių. Galbūt, niekas jų įstaigoje neturi tokios patirties ir niekada nemėgino taip dirbti. Galbūt, dirbdami ne iš oficialios darbo vietos, jie jaučiasi nesaugūs, o jų fizinis nebuvimas biure, tikėtina, traktuojamas kaip vengimas dirbti. Tiesa, pasaulis jau seniai atrado būdų, kaip organizuoti darbą nuotoliniu būdu, ir kiekvieno darbuotojo efektyvumą įvertinti objektyviai. Be to, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai galėtų išvardinti po keletą privalumų, kaip nuotolinis darbas padeda pasiekti geresnių rezultatų“.

Visą „Verslo žinių“ publikaciją galima perskaityti čia.