„Karo kambarys“ versle: kaip išgyventi ir laimėti

2020 05 24

Dabartinė vadovų karta mokosi veikti karo sąlygomis. Karantinas apvertė daugumos įmonių veiklą ir privertė griebtis žinių, kuriomis iki šiol rėmėsi kariuomenės atstovai. Karo sąlygomis siekiant nugalėti versle ar patirti kuo mažesnių nuostolių, įmonių vadovams pravers „Karo kambario“ principų taikymas.

Lietuvos kariuomenės karininkas: dabartinei situacijai gali būti pritaikyta ir karo sąvoka – tai invazija

Pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis, vadovavęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgoms karuose Afganistane ir buvęs karinis patarėjas Irake, teigia, kad dabartinei situacijai būdingi pasaulinio karo bruožai.

„Vyksta invazija, kai praktiškai visas šalis puola svetimkūniai, kurie verčia mus daryti tai, ko nenorime. Dabar kiekvienas iš mūsų – žmogus, šeima, organizacija ar valstybė – priversti gintis, saugotis ir kovoti. Dabar kiekvienas žmogus, organizacija ar įmonė tapo karo lauku. Vieniems gyventojams pakanka pasirūpinti savo asmenine ir aplinkinių sveikata ir solidariai vykdyti būtinus apsaugos veiksmus. Tuo tarpu vadovams kyla kur kas didesni uždaviniai – išlaikyti organizacijų gerovę, procesų efektyvumą, patirti kuo mažiau nuostolių ir padaryti viską, kad nugalėtų šiame kare“, – dabartinę situaciją apibūdina plk. ltn. V. Šerelis.

Kad verslas priverstas įsitraukti į karą, patvirtina ir Vidas Petraitis, daugiau kaip su 150 organizacijų skirtingose šalyse bendradarbiaujančios įmonės „Lean LT“ vadovas.

„Tik laiko klausimas, kada kiekviena organizacija bet kurioje šalyje patirs ekonominio šoko sukeltą „domino efektą“. Nors dalis įmonių, tokių kaip farmacijos, maisto prekybos ar siuntų pristatymo, šiuo momentu išgyvena pakilimą, netrukus ir jos pajus kitų verslų patiriamus sunkumus. Todėl dauguma verslų turi nedelsdami ir aiškiai įvardinti, kaip veiks sumažėjus pajamoms, ir parengti keletą veiksmų planų, net patiems liūdniausiems scenarijams“, – teigia V. Petraitis.

„Karo kambarys“ tai ne patalpa, o vadavietė: veiksmų principai, pasiteisinę tikruose karuose

Profesionalaus karininko V. Šerelio pasakojimu, dabartinėje situacijoje efektyviausiai veiktų „Karo kambario“ principai.

Karo kambarys“ – tai vadavietė, kuri priklausomai nuo problemos ar iššūkio lygmens gali būti strateginio, operacinio ar taktinio pobūdžio. Jame pagal poreikį formuojamos vadovavimo ir valdymo grupės, vykdančios veiksmus personalo, žvalgybos, operacijų, logistikos, ryšių su visuomene, komunikacijos su vidine komanda, taip pat – finansų, mokymų, planavimo ir kt. srityse.

„Noriu pabrėžti, kad „Karo kambarys“ – tai ne erdvė, o dažniausiai strateginių valdymo principų visuma. Kuo operatyviau įvaldysite „Karo kambario“ principus, tuo daugiau pranašumų įgysite,– sako V. Šerelis. – Karo sąlygomis tenka nuolat iš anksto apgalvoti po keletą galimų veiksmų eigos variantų ir pasirengti veikti, suprantant tiek taktines užduotis, tiek aukštesnius tikslus, uždavinius ir galutinius rezultatus.“

„Lean LT“ vadovas V. Petraitis teigia, kad „Karo kambario“ principų verslui pristatymą paspartino koronaviruso pandemija.

„Karo kambarį“ įsteigti įmonei reikia greitai, paprastai pakanka kelių dienų. Versle didžiausias dėmesys krizės metu sutelkiamas į piniginių srautų ir išlaidų suvaldymą. Per pirmąsias dvi dienas išanalizuojame finansinius duomenis ir sumodeliuojame veikimo scenarijus, įskaitant ir atvejus, jei pajamos sumažėtų perpus arba kristų iki nulio. Po to sudaroma veiksmų strategija ir parengiamas planas kiekvienam scenarijui, nustatomi stebėtini rodikliai. Didžiausią dėmesį rekomenduojame skirti skoloms, atsargoms, mokėjimams ir išlaidoms. Svarbu aiškiai sutarti, kas už kurią sritį atsakingas, ir kokiu greičiu kasdien bus keičiamasi informacija“, – sako V. Petraitis.

„Lean LT“ vadovas sako, kad pritaikant karo specialistų patirtį, svarbu įvertinti visas svarbiausias organizacijos veiklos sritis – personalo valdymą, esant didelei darbuotojų susirgimo rizikai, tikėtinus apribojimus karantino metu, išlaidų valdymą, tiekimo grandinės sutrikimus, klientų atsiskaitymus, draudimo bendrovių veiksmus ar neatitikimus bankų nustatytoms sąlygoms.

„6 K” principas kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip turi padaryti – galioja ir versle

Karininkas V. Šerelis pastebi, kad karo veiksmuose svarbu užtikrinti, kad visa komanda būtų informuota apie tai, kokių uždavinių siekiama ir kokias konkrečias užduotis reikia atlikti: „Paprasčiau tariant, bet kurio lygio vadovas pirmiausia turi aiškiai suprasti, kokių tikslų siekia dviem organizaciniais lygiais aukštesni vadovai, ir užtikrinti, kad šių tikslų įgyvendinimas būtų paverstas aiškiomis užduotimis žemesnėms grandims. Formuojant kovinius įsakymus pirmiausia išsiaiškinama situacija. Antrame etape suformuojamas uždavinys, kuris atsako į pirmuosius 5K – t. y., kas ir ką turi padaryti, kuriuo metu, kurioje vietoje ir kokiu tikslu. Trečiasis etapas – tai vykdymas, kuriame yra išaiškinama „kaip“ atlikti – operacijos sumanymas, užduotys padaliniams ir t.t.“

Naudokite „OODA loop“ principą – stebėti, vertinti, priimti sprendimus ir veikti

Efektyvios vadybos ekspertas V. Petraitis papildo, kad versle puikiai pritaikomas kariškių naudojamas „OODA loop“ (Observe – Orient – Decide – Act) principas, numatantis nuolatinį situacijos stebėjimą, vertinimą, sprendimų priėmimą ir veikimą.

„Krizės sąlygomis versle labai svarbu šį veiksmų ciklą padaryti kuo trumpesnį. Priklausomai nuo situacijos, tai gali trukti parą ar keletą valandų, tačiau reikia būti operatyvesniems nei konkurentai. Ir būtina žinoti, kad tai yra nuolatinis procesas, padedantis organizacijai greitai įvertinti situaciją ir operatyviai imtis veiksmų“, – aiškina „Lean LT“ vadovas.

Veiksmų ir sprendimų priėmimo greitis nėra skaičiuojamas tik valandomis, jis pirmiausia pagrįstas analize. Kartais išties reikia taupyti kiekvieną sekundę, o kartais – mokėti išlaukti, netrukdyti priešui ar konkurentams daryti klaidas, skirti pakankamai laiko situacijai stebėti. Todėl operatyvumas skaičiuojamas ne tik valandomis ar minutėmis, bet ir apima vadybinių sprendimų priėmimo logiką konkrečiu metu, visos situacijos įvertinimą.

„Kitaip tariant, karo sąlygomis iš esmės keičiasi įmonės veiklos modelis ir stebimi rodikliai. Labai svarbu užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi operatyviai, greitai įgyvendinami sprendimai, būtų taikoma nulinė tolerancija disciplinos nesilaikymui“, – aiškina V. Petraitis.

Petraičio aiškinimu, priėmus sprendimus, labai svarbu iš karto informuoti visą organizaciją. „Lean LT“ vadovas teigia, kad įveikti krizinį laikotarpį įmonėms padės keli principai: strategijos nustatymas, tikslus susitarimų vykdymas, nulinė tolerancija disciplinos pažeidimams ir operatyvi komunikacija: „Karo sąlygomis būtina veikti greitai ir aiškiai, itin disciplinuotai laikytis susitarimų, operatyviai raportuoti, greitai orientuotis. Išties, tai labiau į įmonės išgyvenimą orientuoti veiksmai, todėl keičiasi ir sprendimų priėmimo būdas, ir veiklos vertinimo rodikliai.“

Apie Valerijų Šerelį:
Lietuvos karininkas, bardas, poetas, lektorius, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono „Erelis-02“ (dabar – SOP „Aitvaras“) Afganistane vadas, karinis patarėjas Irake, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui, pulkininkas leitenantas. Šiuo metu Lietuvos Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaduotojas karybai. Daugiau informacijos: http://www.yrasalis.lt/desimt/pareigunai/plk-ltn-valerijus-serelis/