Komandiruotė Japonijoje: vertingos pamokos apie įmonių darbo kultūrą ir tobulėjimo sistemas

2018 08 21

Nuo 1992 m. Japonijoje kasmet pasaulinio verslo bei inžinerijos srities atstovams rengiama komandiruotė – išskirtinė galimybė išsamiai susipažinti su šalies gamybos metodikomis: ne tik dalyvaujant penkias dienas trunkančiuose seminaruose, praktinėse sesijose, bet ir aplankant vienas sėkmingiausiai veikiančių Japonijos įmonių. Šiemet komandiruotėje apsilankiusi nuolat inovacijas Lietuvos rinkai siūlančios bendrovės „Baltijos brasta“ atstovė aplankė ne vieną bendrovę, o praktinių užsiėmimų metu gilinosi į šiuolaikinio verslo valdymo ypatumus.

Rugpjūtį vykusioje verslo atstovams skirtoje komandiruotėje  savo patirtimi dalijosi „Japan Institute of Plant Maintenance“ (JIPM), padedančio kompanijoms gerinti darbų eigą ir procesus visose grandyse – nuo aukščiausiojo lygio vadovų iki darbuotojų, vykdantysis konsultuojantis JIPM inžinierius Yoshitoka Murase bei vyriausiasis JIPM tyrėjas ir TPM sprendimų vertintojas Zensuke Matsuda.  Įžvalgomis taip pat dalinosi ir pasaulinio verslo bei lyginamosios analizės specialistas, kelių knygų autorius bei Dublino Trejybės koledžo (angl. „Trinity College“) lektorius prof. Richard Keegan. Y. Murase kalbėdamas apie veiklos kompetenciją akcentavo, jog aiški vizija, prioritetai, Gemba turai visoje organizacijoje padeda darbuotojams judėti ta pačia kryptimi ir siekti tų pačių tikslų. Anot jo, kompanija privalo pasitikėti darbuotojais, mokyti, padėti ir leisti patiems spręsti problemas – tai užtikrina, kad kartu su darbuotojais tobulės ir visa organizacija. Y. Murase taip pat pabrėžė nuoseklios tobulėjimo sistemos taikymą ne tik gamyboje, bet ir administracijoje, pardavimuose, pirkimuose.

  1. Matsuda supažindino su Karakuri Kaizen metodu – tai mechanizmai, padedantys įrenginiams veikti efektyviau. Karakuri Kaizen pasižymi tam tikrais bruožais: visų pirma tai turi būti paprastas, lengvai valdomas, mechanizmas, sukuriamas vadovaujantis gravitacijos, svertų, spyruoklių ir pan. fizikiniais principais. Žinoma, jis turi būti nebrangus bei nereikalaujantis daug pastangų. Karakuri Kaizen pritaikymas turi eliminuoti netolygumus, nuostolius ar sumažinti krūvį. Ir galiausiai toks patobulinimas turi būti kokybiškas, produktyvus, lengvai eksploatuojamas, paprastai patikrinamas ir saugus.

Prof. R. Keegan pasidalijo auksine Gemba turo taisykle – „žiūrėk, matyk, suprask, pagalvok, daryk“. Būtent tai reikėtų prisiminti atliekant fizinį procesų vertinimą įmonėje, siekiant suprasti esamą įmonės būklę ir nustatyti, kokių tolimesnių veiksmų reikėtų imtis.

Pasak „Baltijos brasta“ atstovės, viena įdomiausių mokymosi dalių tapo išvykos į įmones. Būtent apsilankius gerąsias praktikas įgyvendinančias bendroves, galima geriau suvokti darbo kultūrą, taip pat gyvai pamatyti, kaip kurie metodai veikia praktikoje, kaip su jais tvarkosi darbuotojai. „Takaoka Chemical Co., Ltd“ įmonėje įrengta mokymų salė įrengta taip, kad kuo vaizdžiau būtų perteikiama informacija, kas gali atsitikti nesilaikant saugos reikalavimų. Yra įrengta atskira patalpa, kur darbuotojams prieinamos įvairios analizės, matomas visas produkto užsakymo kelias, analizuojami atskiri procesai/etapai, galima matyti, kur sugaištama daugiausiai laiko, o kur jau sutaupyta, taip pat pateikti tikslai, visų taikomų metodų rezultatai. Lankantis „Toyota Motor Corporation“ įspūdį paliko įmonėje taikoma vizuali grįžtamojo ryšio (Andon) sistema, kuri teikia perspėjimus apie gamybos procese kilusius nesklandumus. Kaip tik apsilankymo šioje įmonėje metu, buvo įjungtas įspėjamasis signalas ir išties – problema buvo išspręsta per kelias sekundes ir linija dirbo toliau. Stebina tai, kad nėra investuojama į naujus įrenginius, viskas pakankamai paprasta, tačiau darbuotojai puikiai išmano savo operacijas, kurias atlieka itin greitai. Nors daug procesų vyksta vienu metu, kažkas surenka, kažkas tuo tarpu veža atsargas ir pan., viskas sustyguota ir aišku. Autokrautuvų vairuotojai pavyzdingai sankryžoje apsidairo, rankos mostu parodo kryptį. Akivaizdu, kad tokia disciplina pasiekiama tikrai ne per vienerius metus nuoseklaus darbo.

„Tokai Shinei Electronics Industrial Co., Ltd“ buvo pristatyta įmonės prezidento sukurta įmonės augimo ir valdymo sistema. Įsimintina tai, kad prezidentas daug kalbėjo apie švarą ir valymą  – jis pats kartu su darbuotojais kiekvieną dieną prieš darbą valo įrenginius, darbo vietas, eina valyti miesto, šluoti gatvių, plauti viešųjų tualetų. Anot įmonės prezidento, kompanija gera bus tik tada, kai joje dirbs kultūringi žmonės, nes tik su tokiais darbuotojais galimas augimas.

„DMG Mori“ vienintelė įmonė, kurioje buvo galima pamatyti ne tik naujus įrengimus, pažangias technologijas, bet ir įspūdingą produktų demonstravimo salę. Tuo tarpu detalių sandėlyje automatinės sistemos buvo atsisakyta ir grįžta prie įprastos Kanban sistemos – naudojant plastikines dėžes, kuomet apatinė jų dalis nudažoma raudonai, o viršutinė dalis žaliai, dėžės laikomos pasvirusios, kad aiškiai matytųsi minimalus ir maksimalus detalių lygis, o lentynos sumontuotos akių lygyje. Toks metodas padeda išvengti užsilikusių atsargų ir nepritrūkti to, kas būtina darbui.

„Baltijos brasta“ atstovės teigimu, apibendrinant šiuolaikinį japonų požiūrį į gamybą galima sakyti, jog nuo europietiško jis labiausiai skiriasi  tuo, kad Japonijoje kiekvienas darbuotojas vertina savo darbą, didžiuojasi įmone, teikia pasiūlymus. Vadovas dalyvauja visose veiklose, yra įsitraukęs ir puikiai žino visą procesą, valdymą, darbuotojų teikiamus patobulinimo siūlymus. Stipriai jaučiasi vadovo ir darbuotojų betarpiškas bendravimas bei pagarba vieni kitiems. Bendrai japonų gamybos stilius pasižymi tuo, kad bet kokiu atveju ieškoma, kaip patobulinti esamą sistemą. Kiekviena įmonė atranda savo kelią, kaip geriausiai pasiekti norimų rezultatų – vienur naudojamos jau sukurtos ir laiko patikrintos sistemos, kitur vadovai kuria unikalias savo sistemas, kurios tinka tik jų įmonei.

Džiugu, kad Lietuvos verslas noriai perima pažangias pasaulines vadybos sistemas, tačiau ne mažiau svarbu būtų greta to mokytis ir pagarbos vienas kitam. Japonijoje išmoktos pamokos parodo, kad individualios darbuotojų motyvavimo priemonės, tarpusavio pagarba ir disciplinos laikymasis formuoja teigiamą pokyčiams darbo kultūrą.